biriukas

biriùkas sm. (2) 1. Dkk greit byrančių javų veislė: Rugiai biriùkai reikia apyžaliai pjaut, kad neišbirėtų Ds. Mūsų žirniai ir kviečiai – biriùkai Ds. 2. kas smulkaus sudėjimo, neūžauga: Anas jau metų turi, tik toks biriùkas Ds. 3. prk. karštas, greit užpykstantis žmogus: Geriau neliest – toks biriùkas, tuoj užsigaus Dbk.